Super Stilius

Net nepamenu po kurio laiko šiandien rimčiau pavarčiau "Stilių" ir... buvau labai maloniai nustebintas - ne vienas puikus interviu.
O interviu su Laimonu Noreika galima lyginti su pavasari buvusiu interviu su Rolandu Pavilioniu. Galbūt, todėl kad abu kalbino tas pats žmogus, galbūt dėl jų pačių asmenybių, o galbūt todėl, kad jų abiejų mintys man buvo labai artimos..

Pasivaikščiojus po Vilnių

Keletas nuotraukų po pasivaikščiojimo po žiemojantį Vilnių.

Prastos naujienos

Juk tiek nedaug beliko iki metų pabaigos, bet atrodo, kad prastos naujienos linkusios atsigriebti už visus metus - kiek dar ilgai reiks dėl jų stresuoti bandant atspėti, kur tiesa, o kur tik filadelfijų išsigalvojimai?
Jau nepamenu, nuo ko viskas prasidėjo bet paskutiniosios visiškai pritrenkė - neplanuotas Simonos, ir tikras Atlantos nėštumas, numatomos Paris vestuvės – ko dar tikėtis iš šių metų pabaigos???

Greitukas

Apklausa teigia, kad „kas ketvirtas vyresnis nei 45 metų vyras prisipažino išbandęs „greituką“ biure“. Apsidariau aš darbe, ir supratau, kad tuo „kas ketvirtu“ teks būti man :) tik reikia dar dvidešimt metukų palaukti, kad atitikčiau amžiaus cenzą... :)

Kalėdiniai pasikeitimai

Pamenate,– kalėdinės šventės – tai pokyčių metas?.. :)))

Pagaliau!!!

Pagaliau, pagaliau, pa-ga-liau... JIS atsidarė!!!
Jeigu manęs nerasite, ar neatsiliepsiu telefonu - manęs prašau ieškoti čia, Domininkonų gatvėje, Vilniuje :))
Gero alaus visiems!

(RED)™

Jei gali, prisijunk

Laiko švaistymas

Nesvarbu ką bedarytumei, dažniausiai tai nėra toks didelis laiko švaistymas, kaip tiesiog žiurėti į laikrodį ir bėgantį laiką....

Nusivylimai

Dažnai kartojame, kad žmonėms reikia "duonos ir žaidimų". Deja, pasirodo, kad nieko tiems žmonėms - paskelbi konkursą, norinčių pasireikšti - nulis; pasiūlai "duonos" – pasijunta per daug svarbūs ir pradeda rinktis... ech...

Pačios didžiausios pasaulio paslaptys

"Jei kas galvoja, kad Loch Nesės pabaisa – paslaptingiausias gyvūnas pasaulyje, tai smarkiai klysta. Merginos - paslaptingesnės. Jų sielų gelmės slėpiningos kaip Bermudų trikampis, protas nesuvokiamas kaip Visatos juodosios skylės, elgesys nenuspėjamas kaip Sniego žmogaus..."
Plačiau apie didžiausias pasaulio paslaptis.

Konkursas!

Klausimas paprastas - kas čia yra? Teisingiausio, origaliausio ir kitokio -ausio atsakymo autorius, pretenduoja į prizą :) Spėjimų skaičius padidina šansus!
Atsakymus siųsti mindauqas@gmail.com.

Visi taškai

tik tyloje
aš suprasiu tave,
suprasiu jausmus
ir žodžių nebus
... Simona

Šį vakarą, 22.40 val. per LNK „Snobo naktį“ dar nei karto per nacionalines Lietuvos televizijas nerodytas, pagal mane, ko gero, vienas geriausių visų laikų kinas – „Visi taškai ant i“.
Verta palaukti. Būtina matyti.

Jau vyresnis...

Praėjusį savaitgalį mane pirmą kartą pavadino ir priskyrė prie „vyresnių žmonių“. Iš pradžių pasijutau nejaukiau, bet po kurio laiko supratau - kad tai tik dažnės.
Ech, toks jau tas gyvenimas...

Mokykliniai laikai

Klausimas, į kurį kol kas neradau atsakymo - kodėl dauguma vaikinų mokyklinius laikus prisimena su malonumu ir norėtų į juos sugrįžti, o dauguma merginų - ne?..

Vertėjo

Potencialų susitikimą su Karaliene išmainiau į (1) tokį patį, galbūt net artimesnį, susitikimą su Monako princu Albertu, (2) susitikimą, pašnekesį apie Lietuvą ir rankos paspaudimą su šešiskart pasaulio snukerio (snooker) čempionu Steve Davis ir (3) du tuzinus austrių (niam niam niam...).
Taigi, nusprendžiau, jog šįkart vertėjo išmainyti.

Apie vardus

Kažkada prisėdęs pagalvojau, kodėl vieni vardai patinka, kiti - ne taip. Ir gana greitai pastebėjau, kad man patinkantys vardai turi raidę r. Pradėjau mintyse vardinti man gražius vardus - ir pasirodo iš tikrųjų, dauguma jų turi r.
Tačiau tik didžioji dauguma. Taigi, yra ir antroji taisyklė, kurią atitinkantys vardai man taip pat patinka. Bet tegu šįkart ji lieka šiokioj tokioj paslapty :)

Karalienė

Gauti laiškus malonu. Gauti tokius laiškus dar maloniau.
Tik gaila, kad turėsiu išvykti ir negalėsiu pasinaudoti šiuo kvietimu: o juk taip svajojau pamatyti Jos Didenybę... gal net ranką paspausti... :)

Apsauginis

Iš prisiminimų knygos "Druskininkai 2006-aisiais"
"Kitam gyvenime būsiu piktas apsauginis, bet už tai, kad "šoki ne pagal taisykles" ar ne taip kaip visi - iš klubo vis tiek neišmesiu."

Well done!

Valio, valio, valio!!! Golfo pamokos nepraėjo veltui – „žalia korta“, leidžianti žaisti bent jau Europos golfo klubuose – kišenėje. Egzamino išlaikymas su double bogey taip pat nuteikia optimistiškai bei tolimesniam tobulėjimui.

Bobų vasara

Lietuvoje užtrukus „bobų vasarai“, o kartu ir geram orui, mano keletas „kaimiškų“ vaizdelių iš paskutiniųjų savaičių.

Žodis myliu

...
Nedrumsk dangaus savo žvilgsniu
Nerasi ten nei šilumos, nei sniego,
Geriau gyvenk žodžiu myliu
Ir aidu - visa tai dėl nieko.
...

. Vilis Normanas

Saldi pergalė

Pirmosios varžybos su pirmąja komanda pavyko puikiai – pergalė 5:1 prieš vienus iš lyderių! Po sekmadienio varžybų vis dar šiek tiek viską skauda, bet skausmus malonus :)

in memoriam

Taip aiškiai prisimenu lyg toji rugsėjo 11-osios popietė būtų buvusi vos pernai, o ne prieš penkerius metus. Ir balsą telefone: „CNN žiūri??? Kas ten dedasi?...“.
Dabar prie didesnių ar mažesnių išpuolių jau pripratome ir kartais net paprasčiausią buitinį dujų baliono sprogimą jau priskiriame terorizmui. Bet tą dieną kai kam nors paskambindavau ir papasakodavau, kas ten vis dėlto ten dedasi, beveik nieks nepatikėdavo ir tik paklausdavo, gal aš ką gėriau ar rūkiau.

Pirmieji kartai

Džiugu, kai nugyvenęs tiek metų, vis dar gali patirti ir turėti kažką pirmąjį. Man šį kartą - tai mano pirmoji futbolo komanda.
Ir nors pirmosios varžybos jau šį 7dienį, turbūt žaisti už šią komandą dar negalėsiu iki sezono pabaigos :((( Bet kitais metais, jau tikiuosi rimtai kautis už ją! O galbūt dar ir šiais metais...

Majic Scots

It wis a great game wie a majic goal, but you dinnae get any points for goals even if they are pure dead brilliant.
An I cannae believe I wis the only Lithuanian is a Vilnius pub! – a very weird feeling in yir ain country.

If you hiv nae understood these phrases they’re in Scots leid.

Viskas praeina

Gaila, bet nebėra daugiau šiltos vasaros. Belieka laukti pavasario, kol ji vėl džiugins širdį...

Dešimtmetis

Šiomis dienomis sukanka dešimt metų, kai aš, lyg koks S.Daukantas su „čemodanu“ (nedrįsčiau jo vadinti lagaminu) rankose, išėjau į Vilnių mokslų krimsti.
Ech, kiek visko nutiko per šį dešimtmetį...

Laiškas į Google – „mes ne estai!“

Nežinau, ar kas pastebėjote, tačiau kiek aš begaučiau laiškų iš Gmail su lietuviškomis raidėmis, visuomet būna nurodyta Estonian koduotė. Kodėl???
Šiandien neapsikentęs parašiau į Google, su draugiškais paaiškinimais, kad lietuviai ne estai :) Ir jeigu jie automatiškai negali lietuvių kalbos atskirti nuo estų, tai tegul tuomet abi kalbas priskiria prie Baltic, bet tik ne prie Estonian.
Laukiu atsakymo :))

Septynetai sugrįžo :)

Jie tiesiog ėmė ir netikėtai sugrįžo. O sugrįžę tiesiog užgriuvo visa lavina, iš visų pusių. Tik šį kartą ir daug įdomesnėse vietose – skrydžio numeris koks? – be abejo 777; pravažiuoja autobusas, o jo garažo numeris taip pat 777; svarstyklės ir tos parodė 77,7 :)

Svogūnų uogienė...

…skamba viliojančiai? Pavyzdžiui Uogienės dienos proga gauti stiklainį svogūnų uogienės. Turėtų būti skanu :)
O jei rimtai – štai ištrauka iš neseniai duris atvėrusio restorano „Verkiai“ meniu:
„Triušienos slėgtainis su lazdyno riešutais, svogūnų ir imbierų uogiene, patiektas su virtu šafrano skonio obuoliu su bruknių ir kriaušių padažu“. Šiuo atveju iš tiesų skamba viliojančiai :)

Oro uoste - saugu :)

Pamačius šiek tiek nejauku, bet už tai šypsosi ir mielai pozuoja :) reik tikėtis, kad jų paslaugų neprisireiks... :)

Mūsų tai neliečia?

Siandienos laikrasciu pirmieji puslapiai manes nenustebino, nes apie teroristu planus ir samysi oro uostose jau buvo zinoma nuo vakar vakaro. Taciau nepaisant to, isvydes pirmuosius puslapius supranti, kaip atrodytu tolimi dalykai visiskai tiesiogiai gali paveikti ir tave. Reikia tiketis, kad kelione i Lietuva nakti is sestadienio i sekmadieni bus saugi ir sklandi :)
Lauktuviu nesitikekit :) nes duty-free negalima nieko pirkti, ko pats iki skrydzio negali suvalgyti ir isgerti :P

Windy Scotland

Oh!.. My darling Scotland! You are so green and so windy. But your beer is too tasty :)

Po haute couture

Pagavus įkvėpimą, norisi ir daugiau. Taigi, tolimesni bandymai daryti meną jūsų teismui :)

Haute couture

Čia mano pirmieji haute couture bandymai :) Sutinku, kad kol kas neišbaigti dar, bet gera pradžia pusė darbo ;)
Ir lauksiu palaikymo :)))

Aukštesnis lygis

Jeigu galvojate, kad aukščiausias pižoniškumo lygis yra būti tarp pirmųjų „Grožio kirčio“ pirkėjų ir gauti autografą iš Juozuko – tai klystate. Daug labiau pižoniška yra gerti kefyrą iš dyydelių vyno taurių :) Taurė, kiek sunkesnė nei įprasčiau, bet čia jau fizikos dėsniai – nieko nekeisi
O vyną juk galima gerti ir iš molinių puodelių :)

Jis sugrįžo

Sting'as sugrįžo. Ir nelabai čia ką beparašysi - reikėjo tiesiog būti :)

Gitaros skambesys

Ar gali gitara skambėti kaip klavesinas? Niekad nesusimasčiau apie tai, bet vakar sužinojau ir pajutau, kad gali. Aišku kiek tyliau ir švelniau. O šalia besiliejant smuiko garsams dėl ypatingos šv. Kotrynos bažnyčios akustikos, karts nuo karto pasijusdavau tarsi nublokštas kelis šimtmečius atgal – į baroko epochą.

Drąsus sprendimas

Šį savaitgalį Klaipėdoje – Jūros šventė. Viskas su ja daugiau mažiau gerai – ne apie šventę aš čia norėjau papostringauti.
Labai tikėtina, kad ir vėl bus amžina problema su tualetais – vyrai vėl laisvai ir neribotai gers alų(o tiksliau alaus gėrimą) ir vėl neturės, kur nusi...
Drąsieji olandai per Karalienės dieną (kas lygu mūsų Jūros dienai ir Naujiems Metams kartu sudėjus), rado tokį sprendimą. Stovi toks atviras laikinas statinys vidury miesto, o prispyrus reikalui, tiesiog prieini ir išsilaisvini :) (deja, jis padeda palengvėti tik vyrams)
Įdomu, kaip į tokius statinius sureaguotų mūsų puritoniškoji visuomenė? :)

Vėjas laukuose... ir galvoje

Man žiauriai patinka dabartinis oras Lietuvoje – ir ne tiek dėl šilumos, kiek dėl vėjo. Vėjo, kuris prapučia galvą ir švelniai šiurpina odą. Taip ir norisi visąlaik stovėti, kur nors ant stogo ar vidury laukų... Gal todėl man taip patinka vėjuotoji Škotija?..

Golfo pradžiamokslis

Žinau, kad galbūt nereikėjo, tai daryti su džinsais; žinau, kad lazda irgi turbūt neteisingai laikoma ir juda dar ne idealia trajektorija. Tačiau svarbiausia - pradžia padaryta. Dabar belieka tuo užsiimti rimtai ir tobulinti įgūdžius.

Laiškai

Šiąnakt sapnavau, kad pašto dėžutę radau sprogstančią nuo laiškų. Pašto dėžutę tikrąją, ne virtualiąją, ir laiškai joje buvo tikri. Nustebau ir labai apsidžiaugiau. Tačiau patikrinus paaiškėjo, kad paštininkas man sukrovė visos mūsų gatvės laiškus. O vėliau paaiškino ir priežastį: „kadangi tu gauni daug ir įvairių laiškų – tai labai mažo dydžio, tai labai didelių – todėl tau sumečiau visus.“ Suprask – kerštas :)
Bet vis tiek smagu gauti gyvus laiškus, ne tik elektroninius. Sako, kad kartais sapnai pildosi :)

Coca Cola with Lime

Nerealus gėrimas! Ypač š-š-š-šaltas. Žalias butelis atrodo irgi įspūdingai!
Gaila, kad kol kas available tik Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Švedijoje, gal dar keletoje šalių.
Jei kas turėsite progą, būtinai išbandykite!!!

Apie gėrimus Lietuvoje ir svetur

Prisipažinsiu, kažkada buvau lietuviško alaus fanatikas. Iš tikrųjų galvojau kad jis geriausias. Tačiau, kaip pasirodė klydau – nesu juk proto bokštas – ir dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad protas ateina su metais. Taigi, belieka laukti :))
O grįžtant prie alaus. Gal dar kas prisimena, buvo senais laikais buvo toks latviškas tirpių kavos miltelių gėrimas „Vasara“. Tai va, ant to indelio rašydavo ne kava, bet  kavos gėrimas (кофейный напиток). Kažkodėl lietuviškasis alus man dabar irgi labiau primena alaus gėrimą, nei Alų. Bent jau ne tokį, kokio galima atsigerti, kad ir toje pačioje Škotijoje. O ir pasirinkimas alaus tenai yra bent iš 5-7 rūšių, ne taip kaip Lietuvoje – dažniausiai tik iš 1-2. Bet ko norėt iš alaus gėrimo :)

Nauja tema

Futbolas baigėsi, atsirado kita tema pokalbiams – karščiai. Nesvarbu kas su kuo kalbasi, temos išlieka tos pačios – kiek pas kurį laipsnių termometras rodė šįryt; ar prie namų/darbo šiandien jau lijo; ir kad prie jūros tai šis karštis būtų gerokai malonesnis.
O kadangi futbolas baigėsi, tai parašyti čia irgi turėčiau dažniau.

Dešimt metų... tai visai mažai

Ir vėl kaip prieš dešimt metų. Vis dar jauni, vis dar vėjavaikiški ir vis dar tokie pat nerūpestingi. Ir saulė ta pati iš už tos pačios kalvos tekėjo. Bet vis dėlto po paskutinio skambučio jau prabėgo dešimt metų.

Pokyčiai. Tęsinys

Tiesa, šiomis dienomis dar įmanoma rasti laiko nebent pokyčiams...
Pradžia buvo čia, vėliau sugrįžimai ir įvairūs kiti nukrypimai. O dabar tiesiog taip.

Futbolas

Seniai jau beparašiau, bet priežastis daugiau nei akivaizdi – miego trūkumas, atidėliojami darbai, kritęs darbingumas ir t.t. ir t.t. Ir visa tai dėl futbolo. Tiesa, darbo metu kamuoliui paspardyti laiko rasti įmanoma :)

Ne apie septynetus

Šešios po šešių šeštų metų šešto mėnesio šeštą dieną. Atrodo nieko baisaus nenutiko. Gal kaip nors išgyvensim :)

Pamokymas Nr.2, arba Vyno savaitė

Dėkui visiems šią savaitę padėjusiems man paversti Vyno savaite. Niekad nesitikėjau, kad alų pakeisiu vynu :)
O kartu ir naujas pamokymas – nepraleiskite dviese vakaro su dviem buteliais. Arba su vienu, arba su trimis :))

Pamokymas

Vakar skaudėjo gerklę. Vakare atidariau ledų sezoną ir suvalgiau krūva ledų. Šiandien sveikutėlis. Išvada: vaikai valgykit ledus.
(Vilniuje rekomenduoju „Bar Italia“ Gedimino prospekte, priešais Akademinį dramos teatrą.)

Ir dar apie septynetus :)

Savaitgalį bevartant Delfi blog‘ą užkliuvo šis tekstas. Iš pradžių dėl pavadinimo – „Septyni“, bet vėliau pasirodė, jog ir tyrinys vertas dėmesio. Trumpa ištrauka:

Ar galima pasiilgti žmogaus, su kuriuos niekad nebuvai kartu? Ilgėtis artumo, nors nebuvo jokio fizinio kontakto? Laikyti sielos draugu tą, kurį gatvėje sutikusi nepažintum?
Galima, jeigu kalbi apie žmogų, su kuriuo tave sieja septyni etapai: pirmasis kontaktas; pirmasis atsakas į pirmą kontaktą; pažinties užuomazga; anonimiškumo sąlygojamas atvirumas; nuoširdus, nors gal jau ne toks atviras bendravimas, praskleidus anonimiškumo skraistę (gal dar vienas-kitas susitikimas prie kavos puodelio ar vyno taurės); atšalimas; neištartas sudie.

Visas tekstukas yra čia. Rekomenduoju. Nors čia rašoma apie virtualia erdvę, dažnai taip būna ir realiai gyvenime.      

Trijų septynetų priežastis

Paaiškėjo mane persekiojančių trijų septynetų priežastis. „Labai populiarūs numeriai su trimis vienodais skaičiais – lietuviai itin mėgsta septynetus“ („15min“, 2006-05-29)

„Būti reiškia nepaklusti absurdui“

Šiandien buvau žiauriai sukrėstas (gal todėl mintys kiek padirkos). O kaip kitaip gali jaustis, kai pradėjęs skaityti interviu su žmogumi sužinai, jog jis jau iškeliavęs Anapilin. Deja, taip jau atsitiko, kad apie Rolando Pavilionio netektį sužinojau tik šiandien, prieš kelias valandas, pradėjęs skaityti „Stiliuje“ interviu su juo... nors atrodo, kad miške negyvenu...
Knygų lentynoje suradau, jo į lietuvių kalbą išverstą Henry David Thoreau knygą. Ta proga trumpa Rolando Pavilionio citata iš jos:
Kuo virsta žmonių bendravimas – vienas didžiausių žmogaus egzistencijos privalumų – tokiame sudaiktintame ir nužmogintame pasaulyje? Kai žmonės darosi vienodesni už juos supančius daiktus, jie, niekuo nerizikuodami, visą bendravimo naštą gali perduoti daiktams – pastarieji tuomet virsta ne tik bendravimo grandimi, bet visu jo turiniu. Dvasiniam ryšiui nelieka vietos. Pagaliau ar įmanomas toks ryšys tarp „pardavusiųjų dvasią“?

Gurmanams :)

Norinčiųjų Lietuvoje paragauti austrių, Vilniuje laukia „Pramogų bankas“ (vietoje „Pergalės“ kino teatro).
Tik geriau eiti keliems, nes vyno pasirinkimas taurėse nėra labai tinkamas prie austrių, todėl geriau užsisakyti „teisingą“ butelį. O austrės – puikios :)

Neapsakomas jausmas

Man patinka stebėti žmones oro uostų atvykimo salėse. Ypač malonu matyti, kai po ilgo išsiskyrimo susitinka jauni žmonės. Neprataria vienas kitam nė žodžio. Tik taip stipriai stipriai vienas kitą apsikabina, kad atrodo niekad niekad nepaleis ir daugiau niekad niekad nebeišsiskirs. O nuo jų spinduliuojanti energija užlieja visus aplinkinius.

Pokyčiai Eurovizijoje

Net ir baisiausiame košmare ištikimi Eurovizijos gerbėjai nesitikėjo tokios jos baigties...
Skeptikus Lietuvoje nutildė nelaukta „LT United“ sėkmė...
Svarbiausia – nebijoti keistis ir būti užtikrintam tuo, ką darai.

¡¡¡Barcelona!!!

Barcelona – toks paprastas žodis, bet daug pasakantis. Su pergale!

Lazda su dviem galais...

„Jeigu būsiu ištikimas kitam žmogui – išduosiu save,
Jeigu būsiu ištikimas sau – išduosiu kitą žmogų“
     ...kažkas pasakė taip vakar...

Trys septynetai

Jau nebeprisimenu kiek savaičių iš eilės, iš ryto keliaudamas į darbą sutinku automobilius, kurių registracijos numeriuose yra trys septynetai – 777. Ir kas svarbiausia šie susitikimai smarkiai padažnėjo – pastarąją savaitę vos ne kasdien.
Sako septynetai laimę neša. Taigi, ta proga vakar nutariau septynetų laimę išbandyti kazino – nei vienas neiškrito :) Ir tik Guinness alus išgelbėjo vakarą :) Beje, buvo trys alaus po 7 Lt – štai ir vėl trys septynetai... :)))))))

kasdienybė

<…>
ir jauti – nebėra nei nakties, nei dienos,
kai susisiekia žvilgsniai ir tirpsta dangus.
jūsų kalbos vienodos, bet tylit kažko
ir tylėsit, kol akys kalbėt nepratrūks.
<…>
             Paulius Norvila

Riba pasiekta :)

Apie tai dar čia nebuvau rašęs, nors daug kas tai jau žinote.
Dar viena kelionė – šįkart į Varšuvą – ir jau pasiekta nauja psichologinė riba – 80 kg. Maždaug -15 kg per du mėnesius. Nors tai nebuvo užsibrėžta riba, tačiau norėčiau ties jąja jau ir sustoti.
Deja, recepto, kaip atsikratyti nereikalingais kilogramais pateikti negaliu, nes viskas atsitiko gana natūraliai, to labai nesiekiant – tiesiog nereikia persivalgyti ir nebūtina tenkinti visų skrandžio norų. Galbūt kažkiek prisidėjo ir abonementas į sporto klubą.
Gaila, kad čia nėra taip paprasta pakeisti profile‘ą, todėl negaliu parodyti savo dailiai nuagusio kūno :) Galbūt kokią nors foto įdėsiu vėliau.

Aistros

„Jei atsispiriame savo aistroms, tai labiau ne dėl to, kad mes stiprūs, o todėl, kad tos aistros per silpnos“ – François de La Rochefoucauld.

Sting'as grįžta į Vilnių!

Gera žinia iš ankstyvo ryto – po penkerių metų Vilniuje vėl koncertuos Sting'as. Šįkart „Siemens“ arenoje liepos 30 d.
Bilietai į koncertą bus pradėti platinti nuo gegužės 15 d.

In Vino Veritas

Šį savaitgalį Vilniuje vyko „Vyno dienos“. Suprantama, mano dvi ar trys valandos ragaujant vynus negalėjo praeiti be pasekmių :) Juk ir šūkis kvietė „išragauti pasaulį“, negi atsisakysi :))
Taigi, vieni ko ne po pusę taurės pylė, kiti po trečdalį ar ketvirtadalį. O kadangi norėjosi plačiau (pagal geografiją) ir giliau (pagal skonį) pažinti šį nuostabų vynų pasaulį, taip ir geras (o gal ir ne vienas) butelis susidarė. Aišku, užkanda – geriausiu atveju – tik gurkšnelis vandens.
Ir gerai, kad šį kartą degustavau tik baltuosius vynus. Nes kai pagalvoji, kad jei būčiau ir raudonus ragavęs, taigi viską būtų tekę dauginti iš dviejų... :)

Pagaliau pavasaris

Vienintelis noras tokią šiltą dieną – sumerkti kojas į vėsią ir gaivią jūrą.

Lengvai

„Net ir juodžiausia neviltis nesitęsia amžinai“,- tokie ir panašūs „teisingi“ šūkiai penktadienį skambėjo koncerte „Renkuosi gyvenimą“.
Pavėlavęs apie pusantros valandos vis dėlto sugalvojau į jį vykti (įtakos tam aišku turėjo ir išgertas vyno kiekis). Koncertas buvo nemokamas, bet tik su pakvietimais. Aišku, aš to nežinojau. Man bandant išsiaiškinti patekimo į koncertą galimybes, šalia pastebėjau stovinčią merginą iš mano gimtosios mokyklos. Mums vos spėjus pasilabinti, iš koncerto atėjo šaunus vaikinukas su krūva nepanaudotų bilietų. Nors mano pažįstamai su drauge reikėjo tik dviejų bilietų, aišku vieną bilietą gavau ir aš.
Vienžo, išvada tokia: jeigu labai kažko nori, tai pavyksta, net neįdedant per daug pastangų :)

Orange and rainbow

Diena, atrodo, prasidėjo prastai – iš ryto ant baltų marškinių gausiai :) apsipyliau apelsinų sultimis.
Bet pagalvojau, kad gal tai nėra taip blogai – galbūt tai geras ženklas. Todėl „Palmyros goroskopą aš nusprendžiau paskaityti/O tenai lyg tyčia aistrynga naktys...“ – kaip, kad ŽAS dainoj...  Tai va, Palmyra rašo, kad šiandien „geras ženklas būti sulytam ir pamatyti vaivorykštę“.
Tai jeigu apelsinų sultis palaikysime lietumi – juk apsipyliau gausiai ir iš aukštai – bei tai, kad šiandien turiu margą vaivorykštės spalvų šratinuką, reikia tikėtis, kad diena vis dėlto bus gera.    

Viens du trys keturi penki šeši

Šiąnakt laukia neįprastas reiškinys – datą, valandą, minutės ir sekundės žymintys skaičiai išsirikiuos į nuoseklią eilę – 06.05.04.03.02.01 (pagal lietuvišką datos rašymą) arba 01.02.03.04.05.06 (pagal europietišką rašybą).
Sakoma, kad būtent tuo metu iš atmosferos į Žemę atsiveria mistinis tunelis, kuriuo teka kosmoso harmonijos spinduliai, suteikiantys ypatingos energijos. Turbūt reiks nemiegoti, kad į tą tunelį patekčiau ir energijos prisirinkčiau :)
Beje, amerikiečiams 01.02.03.04.05.06 buvo išsidėsčiusi jau prieš mėnesį – balandžio 5 dieną. Todėl truputį neaišku, kada tiksliai tas tunelis atsivers.. :)
O tokie išimtiniai skaičių sutapimai būna kartą per šimtmetį. Kitas toks sutapimas vyks po 72 metų. Tai įvyks lygiai 12 valandą 34 minutės birželio 5 dieną 2078 metais. Tuomet skaičių seka bus 12345678.

Lemtis ir atsitiktinumai

Po šios nakties prie mano „saldžiųjų“ filmų sąrašėlio – „Noting Hilas“, „Tegyvuoja meilė“, „Visi taškai ant i“, „Pabėgusi nuotaika“ – reiks pridėti ir dar vieną „Lemtingas atsitiktinumas“. Toks lengvas filmas apie mums lemties siunčiamus ženklus...
Ir bent kol kas jį reiks iškelti į sąrašo priekį.

Šešios stadijos

Kartais nesuprantame, kodėl nebuvome įvertinti, nuveikę kažką svarbaus. O pasirodo dėl to, kad neįsigiliname į reikalo esmę. Pristatau nežinomo autoriaus šešias kiekvieno projekto stadijas:

1) entuziazmas;
2) iliuzijų žlugimas;
3) panika;
4) kaltųjų paieškos;
5) nekaltųjų nubaudimas;
6) nedalyvavusių apdovanojimas.

Gyvenimas žiaurus :)

Orange virus

Oranžinis virusas neaplenkė ir manęs – prasidėjo jis praėjusį ketvirtadienį „Kaunas Jazz“ festivalyje (oranžinė - oficiali šių festivalio spalva), vėliau prasitęsė Amsterdame (oranžinė - Nyderlandų karalystės spalva), o pasibaigė pirmadienio vakarą vėl tame pačiame „Kaunas Jazz“ festivalyje, tik šį kartą Vilniuje.
Kol kas be didelių įžangų ir komentarų kelios nuotraukos iš oranžinio Amsterdamo ir Karalienės dienos.

Tanko beieškant

Nors ir neturėčiau aklai tikėti žiniasklaida ir turėčiau patikrinti jos skleidžiamą informaciją, šį savaitgalį vis dėlto pakliuvau į jos pinkles.
Per televiziją išgirdę, kad Lietuvoje, Dirvonėnų kaime, stovi tankas, prie kurio žmones neša padėti gėlių ir nori jį išsaugoti nuo kažko, nutarėme aplankyti. Tas kažkas turbūt nori jį sunaikinti. Nelabai supratome.

Taigi, šį savaitgalį buvo nuspręsta leistis į kelionę po Lietuvą ir važiuoti ieškoti tanko. Skamba gal kiek egzotiškai ir avantiūristiškai, bet tikslas buvo toks.
Azartą didino ir tai, kad paaiškėjo, jog Dirvonėnų kaimų Lietuvoje yra keli, todėl tai nelabai buvo aišku, kur važiuoti. Buvo nuspręsta iš pradžių važiuoti į kaimą, esantį arčiausiai mūsų, t.y. Vilniaus. Beje, pasirinkimą lėmė ir tai, kad šiame kaime buvo daugiau sodybų nei kituose Dirvonėnuose.

Ties Kuršėnais (jau už Šiaulių) paėmėme pavežti tranzuojantį vaiką. Mums pasisekė – jis kaip tik norėjo į Dirvonėnus. Pirmas mūsų klausimas buvo – „Jūsų kaime tas tankas?“.
Išgirdus teigiamą atsakymą supratome, kad pasirinkimas teisngas, kitas klausimas buvo – „O šitam kely policijos būna“. Šįkart išgirdus neigiama atsakymą, tanko vos nepravažiavome :) nes jis „stovėjo“ šalia kelio, dar neprivažiavus pačio miestelio.


Mes nuvažiavę daugiau kaip 200 km ir pamatę žymųjį tanką – patyrėme lengvą šoką... Bet nieko kažkaip atsigavome...








Šioje vietoje jau galima prisiminti, kaip važiuojant svarstėme, kokio gi dydžio bus tas tankas, ar jis dar su vikšrais ir pan. :)

Tačiau nepaisant visko – kelionė buvo smagi ir tanką vertėjo aplankyti :))

Tu gali!

Pastaruoju metu, bejunginėjant televizoriaus kanalus, kelis kartus užkliuvo muziklas „Chicago“. Žiurint pirmąjį kartą labiau rupėjo miuziklo scenarijus, dabar – miuziklo žodžiai. Finalinė scena vėl sukelia egzistencinių minčių:

You can like the life you're livin'
You can live the life you like
You can even marry Harry
But mess around with Ike...

Super Size Me

Nežinau, kodėl, bet pasižiūrėjus su Super Size Me užsinorėjo į McDonalds. Tik vieną kartą... Po to galėčiau ir metus neiti.

Muzika, kurios... nebuvo

Kaip skambėtų muzika, kurios nebuvo?.. Lietuvos muzikos padangėje praktiškai nebuvo vieno muzikinio etapo – swingo, diksilendo... Įdomu, kaip būtų skambėjusios dabar populiarios dainos pagal 4-ojo ar 6-ojo dešimtmečio muziką. Egidijus Sipavičius suteikė šią galimybę. Man patiko! Labai :)
Tačiau, tai klausimas ir apie tai... kaip atrodytų draugai, kurių nesutikai? Ir kas būtų, jeigu būtų?.. Kas būtų, jeigu prieš kelerius metus būtume pasielgę kitaip? Kas būtų, jeigu vieno ar kito žodžio būtume nepasakę? O galbūt nereikia dairytis atgal ir gyvenimą priimti tokį, koks yra. Ir (stengtis?) džiaugtis tuo, ką turime – be  muzikos, kurios nebuvo, be draugų, kurių nesutikome...

Paulausko įžvalgumas

A. Paulauskas ir vėl pasirodė labai įžvalgus. Prieš tris mėnesius postringadamas, kad šie metai bus šuniški, turbūt manė, kad pats nuo to bus apsaugotas. Deje, šuniškas skandalas ir šuniškas (?) partnerių elgesys paliko jį tik su mandatu, bet be sėdimos vietos Seime. Nekask duobės kitam, nes pats...

Nakties drąsa

Mes su Tavim turim naktį drąsos
Įsiklausyt į kalbą tamsos,
Lipt stogais ir žiūrėt žemyn,
Kas brangu – nebijot apkabint.

Čia Jurga, jeigu kas dar neatpažinote :)

Nice

Bonjour, La France!
Tik šį kartą nei Eifelio bokštų, nei Eliziejaus laukų – atrodytų ir romantikos mažiau. Bet vis tiek – tai ta pati Prancūzija!
Šįkart – Nica. Bet ir Nica tik tarpinė stotelė pakeliui į garsiuosius Kanus.
Alors, kad jau esu prie Viduržemio jūros, negaliu neišbandyti jūros gėrybių...
Po ilgų klajonių po Nicą pagaliau pagrindinėje (!?) restoranėlių gatvėje jų radau kokius šešis – trys dar nedirbo, trys tuoj nedirbs. Teko paskubėti.
Padavėjas, turbūt supratęs iš mano „bon-žūrr“, man atnešė anglišką meniu. Iš pradžių kiek įsižeidžiau. Po to, džiaugiausi – kodėl paaiškės vėliau.
Moliuskai buvo puikūs, tačiau įpusėjus jų dubenėlį kažkodėl ausis rėžti pradėjo rusų kalba. Pagalvojau, juk ne „Maskvoje“ – ne miestas, o restorano Nicoje pavadinimas – esame. Atidžiau apsižvalgius paaiškėjo – rusai okupuoja Kanus (Nica jiems irgi tarpinė stotelė): iš dvidešimties restoranėlio svečių – septyniolika (!) kalbėjo rusiškai, du, berods, itališkai. Dvidešimtas buvau – aš :) Tuomet apsidžiaugiau, kad meniu gavau anglų, o ne rusų kalba.
Beje, Nicoje dar vienas didelis skirtumas nuo Paryžiaus – beveik visi taksistai kalba angliškai!

Balkanai

Balkanai... iki šiol buvo pažįstami tik iš Kusturicos filmų.
Pasirodo žmonės iš tikrųjų šiek tiek keisti ir labai linksmi. Pradėjuss šokti jų šokius (nors kojos iš pradžių ir pynėsi), viskas tapo taip artima ir déjà vu. Tik nepaiškėjo viena, kur tai matyta – Kusturicos filmuose ar anktesniuose gyvenimuose...
O rakija, lengva ir šalta lyg šaltinio vanduo, panaikino ir užsilikusius kalbos barjerus :)

Šuniški metai

Metai bus šuniški. Tai šiandien Seime patvirtino ir Seimo pirmininkas, papasakojes apie šunis ir jų santykius su žmonėmis. Geriau būtų papasakojęs, kaip išvengti šunybių :)

Pradžių pradžia

Sveiki atvykę į mano bolg'ą. Gera pradžia pusė darbo.
Čia galėsite išvysti mano naujausias nuotraukas ir perskaityti naujausius įspūdžius iš šios ašarų pakalnės.
Šiaip nieko naujo - kaip ir visi blog'ai...