Šiandien buvau žiauriai sukrėstas (gal todėl mintys kiek padirkos). O kaip kitaip gali jaustis, kai pradėjęs skaityti interviu su žmogumi sužinai, jog jis jau iškeliavęs Anapilin. Deja, taip jau atsitiko, kad apie Rolando Pavilionio netektį sužinojau tik šiandien, prieš kelias valandas, pradėjęs skaityti „Stiliuje“ interviu su juo... nors atrodo, kad miške negyvenu...
Knygų lentynoje suradau, jo į lietuvių kalbą išverstą Henry David Thoreau knygą. Ta proga trumpa Rolando Pavilionio citata iš jos:
Kuo virsta žmonių bendravimas – vienas didžiausių žmogaus egzistencijos privalumų – tokiame sudaiktintame ir nužmogintame pasaulyje? Kai žmonės darosi vienodesni už juos supančius daiktus, jie, niekuo nerizikuodami, visą bendravimo naštą gali perduoti daiktams – pastarieji tuomet virsta ne tik bendravimo grandimi, bet visu jo turiniu. Dvasiniam ryšiui nelieka vietos. Pagaliau ar įmanomas toks ryšys tarp „pardavusiųjų dvasią“?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą