Nice

Bonjour, La France!
Tik šį kartą nei Eifelio bokštų, nei Eliziejaus laukų – atrodytų ir romantikos mažiau. Bet vis tiek – tai ta pati Prancūzija!
Šįkart – Nica. Bet ir Nica tik tarpinė stotelė pakeliui į garsiuosius Kanus.
Alors, kad jau esu prie Viduržemio jūros, negaliu neišbandyti jūros gėrybių...
Po ilgų klajonių po Nicą pagaliau pagrindinėje (!?) restoranėlių gatvėje jų radau kokius šešis – trys dar nedirbo, trys tuoj nedirbs. Teko paskubėti.
Padavėjas, turbūt supratęs iš mano „bon-žūrr“, man atnešė anglišką meniu. Iš pradžių kiek įsižeidžiau. Po to, džiaugiausi – kodėl paaiškės vėliau.
Moliuskai buvo puikūs, tačiau įpusėjus jų dubenėlį kažkodėl ausis rėžti pradėjo rusų kalba. Pagalvojau, juk ne „Maskvoje“ – ne miestas, o restorano Nicoje pavadinimas – esame. Atidžiau apsižvalgius paaiškėjo – rusai okupuoja Kanus (Nica jiems irgi tarpinė stotelė): iš dvidešimties restoranėlio svečių – septyniolika (!) kalbėjo rusiškai, du, berods, itališkai. Dvidešimtas buvau – aš :) Tuomet apsidžiaugiau, kad meniu gavau anglų, o ne rusų kalba.
Beje, Nicoje dar vienas didelis skirtumas nuo Paryžiaus – beveik visi taksistai kalba angliškai!