Coca Cola with Lime

Nerealus gėrimas! Ypač š-š-š-šaltas. Žalias butelis atrodo irgi įspūdingai!
Gaila, kad kol kas available tik Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Švedijoje, gal dar keletoje šalių.
Jei kas turėsite progą, būtinai išbandykite!!!

Apie gėrimus Lietuvoje ir svetur

Prisipažinsiu, kažkada buvau lietuviško alaus fanatikas. Iš tikrųjų galvojau kad jis geriausias. Tačiau, kaip pasirodė klydau – nesu juk proto bokštas – ir dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad protas ateina su metais. Taigi, belieka laukti :))
O grįžtant prie alaus. Gal dar kas prisimena, buvo senais laikais buvo toks latviškas tirpių kavos miltelių gėrimas „Vasara“. Tai va, ant to indelio rašydavo ne kava, bet  kavos gėrimas (кофейный напиток). Kažkodėl lietuviškasis alus man dabar irgi labiau primena alaus gėrimą, nei Alų. Bent jau ne tokį, kokio galima atsigerti, kad ir toje pačioje Škotijoje. O ir pasirinkimas alaus tenai yra bent iš 5-7 rūšių, ne taip kaip Lietuvoje – dažniausiai tik iš 1-2. Bet ko norėt iš alaus gėrimo :)

Nauja tema

Futbolas baigėsi, atsirado kita tema pokalbiams – karščiai. Nesvarbu kas su kuo kalbasi, temos išlieka tos pačios – kiek pas kurį laipsnių termometras rodė šįryt; ar prie namų/darbo šiandien jau lijo; ir kad prie jūros tai šis karštis būtų gerokai malonesnis.
O kadangi futbolas baigėsi, tai parašyti čia irgi turėčiau dažniau.

Dešimt metų... tai visai mažai

Ir vėl kaip prieš dešimt metų. Vis dar jauni, vis dar vėjavaikiški ir vis dar tokie pat nerūpestingi. Ir saulė ta pati iš už tos pačios kalvos tekėjo. Bet vis dėlto po paskutinio skambučio jau prabėgo dešimt metų.

Pokyčiai. Tęsinys

Tiesa, šiomis dienomis dar įmanoma rasti laiko nebent pokyčiams...
Pradžia buvo čia, vėliau sugrįžimai ir įvairūs kiti nukrypimai. O dabar tiesiog taip.

Futbolas

Seniai jau beparašiau, bet priežastis daugiau nei akivaizdi – miego trūkumas, atidėliojami darbai, kritęs darbingumas ir t.t. ir t.t. Ir visa tai dėl futbolo. Tiesa, darbo metu kamuoliui paspardyti laiko rasti įmanoma :)

Ne apie septynetus

Šešios po šešių šeštų metų šešto mėnesio šeštą dieną. Atrodo nieko baisaus nenutiko. Gal kaip nors išgyvensim :)

Pamokymas Nr.2, arba Vyno savaitė

Dėkui visiems šią savaitę padėjusiems man paversti Vyno savaite. Niekad nesitikėjau, kad alų pakeisiu vynu :)
O kartu ir naujas pamokymas – nepraleiskite dviese vakaro su dviem buteliais. Arba su vienu, arba su trimis :))

Pamokymas

Vakar skaudėjo gerklę. Vakare atidariau ledų sezoną ir suvalgiau krūva ledų. Šiandien sveikutėlis. Išvada: vaikai valgykit ledus.
(Vilniuje rekomenduoju „Bar Italia“ Gedimino prospekte, priešais Akademinį dramos teatrą.)

Ir dar apie septynetus :)

Savaitgalį bevartant Delfi blog‘ą užkliuvo šis tekstas. Iš pradžių dėl pavadinimo – „Septyni“, bet vėliau pasirodė, jog ir tyrinys vertas dėmesio. Trumpa ištrauka:

Ar galima pasiilgti žmogaus, su kuriuos niekad nebuvai kartu? Ilgėtis artumo, nors nebuvo jokio fizinio kontakto? Laikyti sielos draugu tą, kurį gatvėje sutikusi nepažintum?
Galima, jeigu kalbi apie žmogų, su kuriuo tave sieja septyni etapai: pirmasis kontaktas; pirmasis atsakas į pirmą kontaktą; pažinties užuomazga; anonimiškumo sąlygojamas atvirumas; nuoširdus, nors gal jau ne toks atviras bendravimas, praskleidus anonimiškumo skraistę (gal dar vienas-kitas susitikimas prie kavos puodelio ar vyno taurės); atšalimas; neištartas sudie.

Visas tekstukas yra čia. Rekomenduoju. Nors čia rašoma apie virtualia erdvę, dažnai taip būna ir realiai gyvenime.      

Trijų septynetų priežastis

Paaiškėjo mane persekiojančių trijų septynetų priežastis. „Labai populiarūs numeriai su trimis vienodais skaičiais – lietuviai itin mėgsta septynetus“ („15min“, 2006-05-29)

„Būti reiškia nepaklusti absurdui“

Šiandien buvau žiauriai sukrėstas (gal todėl mintys kiek padirkos). O kaip kitaip gali jaustis, kai pradėjęs skaityti interviu su žmogumi sužinai, jog jis jau iškeliavęs Anapilin. Deja, taip jau atsitiko, kad apie Rolando Pavilionio netektį sužinojau tik šiandien, prieš kelias valandas, pradėjęs skaityti „Stiliuje“ interviu su juo... nors atrodo, kad miške negyvenu...
Knygų lentynoje suradau, jo į lietuvių kalbą išverstą Henry David Thoreau knygą. Ta proga trumpa Rolando Pavilionio citata iš jos:
Kuo virsta žmonių bendravimas – vienas didžiausių žmogaus egzistencijos privalumų – tokiame sudaiktintame ir nužmogintame pasaulyje? Kai žmonės darosi vienodesni už juos supančius daiktus, jie, niekuo nerizikuodami, visą bendravimo naštą gali perduoti daiktams – pastarieji tuomet virsta ne tik bendravimo grandimi, bet visu jo turiniu. Dvasiniam ryšiui nelieka vietos. Pagaliau ar įmanomas toks ryšys tarp „pardavusiųjų dvasią“?

Gurmanams :)

Norinčiųjų Lietuvoje paragauti austrių, Vilniuje laukia „Pramogų bankas“ (vietoje „Pergalės“ kino teatro).
Tik geriau eiti keliems, nes vyno pasirinkimas taurėse nėra labai tinkamas prie austrių, todėl geriau užsisakyti „teisingą“ butelį. O austrės – puikios :)

Neapsakomas jausmas

Man patinka stebėti žmones oro uostų atvykimo salėse. Ypač malonu matyti, kai po ilgo išsiskyrimo susitinka jauni žmonės. Neprataria vienas kitam nė žodžio. Tik taip stipriai stipriai vienas kitą apsikabina, kad atrodo niekad niekad nepaleis ir daugiau niekad niekad nebeišsiskirs. O nuo jų spinduliuojanti energija užlieja visus aplinkinius.

Pokyčiai Eurovizijoje

Net ir baisiausiame košmare ištikimi Eurovizijos gerbėjai nesitikėjo tokios jos baigties...
Skeptikus Lietuvoje nutildė nelaukta „LT United“ sėkmė...
Svarbiausia – nebijoti keistis ir būti užtikrintam tuo, ką darai.