Kad ir kiek kartų besugrįžčiau, jis kaskart kitoks, ir kaskart toks pats – vėjuotas, mielas, paprastas ir jaukus. Bet gana poezijos.Šįkart teko gyventi indusų (indų, pakistaniečių ir giminingų tautų) rajone. Nepaisanto to, kad šįkart apsistojau bene pačiame imigrantų iš Rytų rajono viduryje – o ne šalia jo, kaip kad pasitaikė Barselonoje – Londone jaučiausi daug saugiau.
Nežinau kodėl, bet ir toliau labiausiai lankytina man vieta išlieka Greenwich'as. Galbūt, kad tai naujo kelio pradžia. Pradžia, bet kurio kelio į Rytus ar į Vakarus.
Taip pat būnant Londone privalu užsukti į Notting Hill'ą, į Portobello sendaikčių turgų. Geriausia penktadienį arba šeštadienį. Kadangį šįkart buvau sekmadienį, teko sau pasižadėti – sugrižti dar kartą.
Aišku, nereikėtų pamiršti ir pagrindinio kelionės Londonan tikslo - miuziklo „Liūtas Karalius“. Ne vaikams jis skirtas, ne vaikaims - tarp kelių tūkstančių žiūrovų, vaikų buvo vos keliolika. O aš po šio miuziklo tapau miuziklų fanu. Taip, gal per greitai juo tapau :) Kitas, kurį norėčiau pažiūrėti - žymusis ir mano numylėtasis „Chicago“.
Taigi, aš dar sugrįšiu! Ir tikiuosi dar nekart :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą